Projektas „Čiauškučiai“

2026 m. sausio 19–30 dienomis grupės „Ąžuoliukai“ vaikai kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytojomis Vita Tavoriene, Ieva Skrupskelyte, Rasa Vaičiuvienė, logopede-specialiąja pedagoge Deimante Šniukaite, mokytojo padėjėja Indre Taudoravičiene ir ugdytinių tėvais įgyvendino trumpalaikį kalbų suvokimo ir kalbinės raiškos projektą „Čiauškučiai“. Projekto tikslas – taikant STEAM ugdymo principus ugdyti vaikų kalbos suvokimo ir kalbinės raiškos gebėjimus per žaidybinę, patirtinę ir tyrinėjimu grįstą veiklą, skatinant vaikų kalbinį aktyvumą, žodyno plėtrą, taisyklingą garsų tarimą, domėjimąsi raidėmis ir pasitikėjimą savimi bendraujant.

Projekto metu vaikai per žaidimą ir patyrimą susipažino su projekto personažais – lėlėmis, rinko joms vardus, pristatė save ir tyrinėjo savo vardų korteles. Atpažindami pirmąją vardo raidę, vaikai ją siejo su didelėmis raidėmis grupės aplinkoje, lygino, dėliojo iš įvairių medžiagų, spalvino, tapė, rideno kamuoliukus ir judėjo su mašinėlėmis kaip „raidžių gatvėmis“. Tokiu būdu raidės tapo tyrinėjimo objektais, o kalbinė veikla buvo integruota su inžineriniais, meniniais ir sensoriniais patyrimais. Pirštukų žaidimuose ir judesio veiklose vaikai lavino taisyklingą garsų tarimą, kalbinį ritmą, smulkiąją motoriką ir rankų–akių koordinaciją, kurie yra svarbūs kalbos raidai. Kalbiniai gebėjimai buvo nuosekliai ugdomi per knygelių „skaitymą“ ir analizę – vaikai įvardijo iliustracijose matomus objektus, veikėjus, jų veiksmus, lygino knygas pagal dydį ir storį, taikydami elementarius matematinio mąstymo veiksmus. Inžinerinė STEAM veikla „Bokštas aukštesnis už knygą“ skatino vaikus planuoti, rinktis priemones, matuoti, lyginti aukštį, bandyti ir koreguoti sprendimus, ugdant atkaklumą, loginį mąstymą ir pasitikėjimą savimi. LEGO namo konstravimas ir takų planavimas papildė šias veiklas, skatindami erdvinį suvokimą, problemų sprendimą ir bendradarbiavimą. Pasakos „Raudonkepuraitė“, „Trys paršiukai“ ir „Ropė“ tapo integruota STEAM priemone kalbai, technologijoms, inžinerijai ir kūrybinei raiškai ugdyti. Vaikai stebėjo pasakų fragmentus virtualioje aplinkoje, atkūrė siužetus naudodami figūrėles, improvizavo vaidindami, kūrė dialogus, konstravo paršiukams namelius iš skirtingų medžiagų ir analizavo veikėjų elgesį. Veiklos „Pintinė močiutei“ metu vaikai atpažino maisto produktus, juos įvardijo, grupavo ir sąmoningai vartojo kalboje, taip tikslingai plėsdami aktyvųjį žodyną. Tyrinėjimo ir gamtamokslinio pažinimo veiklose vaikai svėrė ir lygino ropes, tyrinėjo jų dydį, o eksperimento „Paslaptis“ metu, naudodami stiklinį indą ir spalvotą vandenį, aiškinosi pasakos „Ropė“ veikėjų eiliškumą. Eksperimento „Vilko pūtimas“ metu vaikai tyrė oro srauto poveikį skirtingoms konstrukcinėms medžiagoms, lygino namelių tvirtumą ir darė paprastas išvadas. Technologijų integracija vyko per edukacinius IT žaidimus, kuriuose vaikai siejo skaičių ir kiekį, atpažino ir įvardijo raides, girdėjo ir kartojo jų garsus. Programuodami Photon robotuko kelią iki savo vardo pirmosios raidės, vaikai lavino loginį ir matematinį mąstymą, sekos suvokimą bei erdvinę orientaciją. Įgyvendinant projektą „Čiauškučiai“, didelis dėmesys buvo skiriamas ir tiksliniam kalbinių gebėjimų stiprinimui bendradarbiaujant su švietimo pagalbos specialistu. Logopedė–specialioji pedagogė Deimantė Šniukaitė vedė kalbos ugdymo užsiėmimą, kurio metu žaismingai ir nuosekliai buvo lavinami vaikų kalbiniai įgūdžiai. Užsiėmimo pradžioje vaikai atliko artikuliacinio aparato mankštą „Citrinukė“ ir „Ema“, stiprindami burnos, liežuvio ir lūpų raumenis bei ruošdamiesi tolimesnėms kalbinėms veikloms. Taikant patyriminį ir tyrinėjimu grįstą metodą, vaikai lavino kalbinį kvėpavimą pūsdami plunksnas ir stebėdami jų judėjimą ore. Klausydamiesi gyvūnų skleidžiamų garsų, vaikai ugdė girdimąjį suvokimą, bandė atpažinti ir įvardyti garsų šaltinius. Žaidybinėje veikloje su kamuoliukais vaikai ieškojo vienodų paveikslėlių ir spalvų porų, o suradę jas įvardijo, apibūdino spalvą ir dydį, taip stiprindami žodyną, kalbinę raišką ir loginį mąstymą. Šis užsiėmimas prasmingai papildė projekte taikomas STEAM veiklas ir prisidėjo prie nuoseklaus vaikų kalbos ugdymo ir džiaugsmo mokantis.

Stiprinant ugdymo tęstinumą ir bendradarbiavimą, į projektą buvo aktyviai įtraukti ugdytinių tėvai, kurie kartu su vaikais namuose lipdė ir dekoravo vardo raides, skaitė knygeles, fiksavo veiklas nuotraukose. Projekto metu taikyti STEAM metodai padėjo patirti mokymosi džiaugsmą, skatino tyrinėti, eksperimentuoti, bendrauti ir sudarė tvirtą pagrindą tolesnei vaikų kalbinei, pažintinei ir socialinei raidai.