Respublikinė konferencija „Šiandienos vaikai – ateities visuomenė“

2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Informacijos centre vyko V-oji respublikinė ankstyvojo amžiaus vaikų ugdytojų metodinė-praktinė konferencija „ŠIANDIENOS VAIKAI – ATEITIES VISUOMENĖ“.  Konferenciją organizavo Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, Šiaulių lopšelis-darželis „Vaikystė“, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Šiaulių švietimo kompetencijų centras. Konferencijos tikslas – dalintis gerąja patirtimi apie ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 3 metų) ugdymą(si).

Lopšelio darželio „Eglutė“ mokytojos dalyvavo konferencijoje ir pristatė žodinius bei stendinius pranešimus. Žodinius pranešimus pristatė: logopedė-specialioji pedagogė D. Šniukaitė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja/specialioji pedagogė R. Petrauskė „Ugdymo kontekstų kūrimas: kelias į aktyvų ankstyvojo amžiaus vaikų mokymąsi“ bei socialinė pedagogė A. Pocevičienė  „Socialinis-emocinis ugdymas ankstyvajame amžiuje. Mada ar būtinybė?“.

Logopedė, specialioji pedagogė Deimantė Šniukaitė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja, specialioji pedagogė Rimantė Petrauskė pristatydamos pranešimą „Ugdymo kontekstų kūrimas: kelias į aktyvų ankstyvojo amžiaus vaikų mokymąsi“ aptarė ugdymo kontekstų kūrimą ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje, atskleidžiant aplinkos, priemonių, patirčių ir veiklų reikšmę vaikų ugdymuisi. Pranešimo metu akcentuota, jog ugdymo procesas grindžiamas nuostata, kad kiekvienas vaikas yra aktyvus jo dalyvis, todėl svarbu sudaryti sąlygas veikti, patirti, tyrinėti, rinktis ir mokytis pagal individualias galias, poreikius bei interesus. Tikslingai kuriami ugdymosi kontekstai žadina vaikų smalsumą, skatina iniciatyvumą ir norą pažinti pasaulį. Specialistės dalinosi kasdienės ugdomosios praktikos bei projektinės veiklos patirtimi, pristatė konkrečius pavyzdžius ir aptarė tarpusavio bendradarbiavimo svarbą kuriant įtraukias ugdymosi galimybes. Pristatydamos pranešimą specialistės pabrėžė, kad ankstyvajame amžiuje ypatinga reikšmė teikiama ne galutiniam rezultatui, o pačiam procesui – vaiko patyrimams, atradimams ir pažinimo džiaugsmui.

Socialinė pedagogė Aina Pocevičienė, pristatydama pranešimą „Socialinis-emocinis ugdymas ankstyvajame amžiuje. Mada ar būtinybė?“,  dalinosi savo, kaip socialinės pedagogės, socialinio-emocinio ugdymo patirtimi Šiaulių lopšelio-darželio „Eglutė“ ankstyvojo amžiaus grupėse. Specialistė pristatė socialinio-emocinio ugdymo stiprinimo būdus lopšelio grupėse ir iškeldama probleminį klausimą „Ar socialinis-emocinis ugdymas ankstyvajame amžiuje tampa problema, mada ar būtinybe?“, kvietė konferencijos dalyvius įsitraukti į diskusiją dėl socialinio-emocinio ugdymo svarbos lopšelio grupėse. Pranešimo metu pateikė rekomendacijas, kaip gerinti socialinio-emocinio ugdymo įgyvendinimą ankstyvajame amžiuje.

Konferencijos metu buvo pristatyti taip pat ir stendiniai pranešimai. Stendinį pranešimą „Pilietiškumo pradmenų ugdymas ankstyvajame amžiuje per patirtines veiklas ir bendruomenės įsitraukimą“ parengė  ikimokyklinio ugdymo mokytojos Ala Bagūnienė, Irena Tuzinienė, Rimantė Petrauskė ir Dalia Kazlauskienė. Šiuo pranešimu norėta akcentuoti pilietiškumo pradmenų ugdymą  ankstyvajame amžiuje per patirtines veiklas ir bendruomenės įsitraukimą. Pilietiškumo, tautinio tapatumo ir meilės tėvynei ugdymas prasideda nuo mažų dienų. Ankstyvajame amžiuje vaiko santykis su savo šalimi formuojasi per artimiausią aplinką, šeimos tradicijas, bendruomenės patirtis, žaidimą ir kasdienius atradimus. Projektas „Užaugęs ginsiu ir mylėsiu“ suteikė galimybę mažiesiems pažinti Lietuvą, jos simbolius, tradicijas, žmones ir gimtąjį miestą.

Judesio korekcijos specialistė Lina Kuznecova kartu su lopšelio-darželio „Trys nykštukai“ judesio korekcijos specialiste Jolanta Pažarauskiene pristatė pranešimą „Šiuolaikiškas žvilgsnis į ankstyvąjį fizinį ugdymą: nuo judesio iki socialinės-emocinės pažangos“. Šiuo pranešimu specialistės perteikė šiuolaikišką požiūrį į ankstyvąjį  fizinį ugdymą, kuris peržengia tradicinę judesio įgūdžių formavimo ribą ir į fizinį aktyvumą žiūri kaip į esminę vaiko visapusiško vystymosi priemonę. Judesys tampa ne tik motorinių gebėjimų, bet ir socialinės-emocinės pažangos pagrindu: per žaidimus, tyrinėjimą ir kūno išraišką vaikai mokosi reguliuoti emocijas, bendradarbiauti, pasitikėti savimi ir kurti ryšius su kitais. Toks ugdymas jungia fizinį, socialinį ir emocinį vystymąsi į vientisą procesą, padedantį formuotis sveikai, savarankiškai ir empatiškai asmenybei.

Džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti šioje konferencijoje, pasidalinti savo patirtimi bei  įgyti naujų žinių, idėjų, kurios įkvepia veikti ir kurti.