Projektas ,,Mes esame draugai“

Kovo mėnesio 3-7 dienomis įstaigos socialinė pedagogė Jurgita ir logopedė Sigita penkiamečių grupėse vykdė prblemų sprendimo projektą, skirtą patyčių prevencijai „Mes esame draugai“. 

Siekiant išvengti daugelio konfliktų ir nemalonių situacijų dabar ir vėlesniame vaikų gyvenime, jau ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje būtina ugdyti vaikų gebėjimus pažinti savo ir kitų emocijas, ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius. Darželyje su vaikais turime kalbėti apie patyčių reiškinį. Projekto ,,Mes esame draugai“ veiklos buvo skirtos savireguliacijos, pozityvaus bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių ugdymui. Su ugdytiniais peržiūrėjome filmuką ,,Stop patyčioms“ ir jį analizavome, aptarėme, kaip turėtume elgtis pamatę, kad vienas vaikas užgaulioja, liūdina kitą vaiką. Veiklos ,,Paguosk draugą“ metu ugdytiniai mokėsi empatijos, vaidino situacijas su lėlių teatro lėlėmis. Vaidinimo metu vaikai improvizavo galvodami, kaip galima paguosti nuliūdusį savo draugą? Džiaugėmės, kad vaikai sugalvojo labai daug būdų: švelniai apkabinti draugą; pasiūlyti pasikalbėti; pasiūlyti draugui pažaisti kartu; duoti draugui savo žaislą ir taip jį pralinksminti. Žaidimas ,,Nusiraminimo kortelės“ mokė vaikus, kaip nuraminti save. Vaikai prisiminė, kokius žino nusiraminimo būdus ir juos įvardijo. Visi kartu aptarėme jau žinomus ir sužinojome naujus nusiraminimo metodus, piešėme sau skirtą ,,Nusiraminimo kortelę“. Mokiniai jau žino, kad gilus kvėpavimas yra vienas iš daugelio nusiraminimo būdų, todėl grupėse mokėmės gilaus kvėpavimo pratimų skirtų vaikams.

Pasaka - vienas iš efektyviausių kalbėjimo ir kalbos ugdymo būdų ikimokykliniame amžiuje - padeda gvildenti draugystės ir bendravimo temą.  Logopedė Sigita vaikučiams organizavo  terapinės pasakos ,,Rožinis šuniukas“ klausymą, stebėjimą (vizualizavimas), aptarimą, inscenizavimą (verbalizavimas) ir  pabandė ,,užčiuopti“, kaip pasaka ,,Rožinis šuniukas“ padeda puoselėti draugystę, atjautą, pagalbą kitam, silpnesniam, kitokiam.

Įdėmiai išklausę, vaikai aptarė pagrindinę pasakos mintį, girdėtus ir matytus įvykius. Tas aptarimas labai svarbus, antraip papasakota istorija tarsi „praeina“ pro šalį, nepalikdama pėdsakų. Daugelis vaikų suprato, kodėl rožinis šuniukas buvo toks liūdnas, juk net mama Kudlė kartais pabumbėdavo – iš kur toks keistuolis radosi? Šaipėsi iš jo ne tik šarkos.  Net maži gatvės kačiukai šaipydamiesi kaišiojo liežuvius rožiniam šuniukui... ir tik todėl, kad jis buvo kitoks. Po diskusijos vaikai nutarė, kad daug smagiau padovanoti kitam šypseną, pasakyti gražų žodį,  nei sukelti skausmą ar liūdesį.

Projekto pabaigoje vaikai kopijavo žodį AČIŪ ir jį kūrybiškai papuošė. Įrengė Padėkos stendą spalvotiems drugeliams už jų stebuklingus žodžius: ,,Gražus“, ,,Nuostabus“. Ir patys sugalvojo daug gražių žodžių, juos išsakė draugams!