„Baisiai gražių Morių išlydėtuvės“

2026 m. vasario 17 d. Šiauliai stojo į galutinę kovą su žiema, kuri šiemet, regis, nė neketino trauktis. Spaudžiant šaltukui ir sniegui girgždant po kojomis, miestas skambėjo juoku ir dainomis – čia vyko „Baisiai gražių Morių išlydėtuvės“, kvietusios pavasarį sugrįžti.

Net 36 parodos–konkurso „Baisiai graži Morė“ „gražuolės“, tarp jų ir mūsų Šiaulių lopšelis-darželis „Eglutė“ Morė, lydimos raganų, velnių, gyvulių ir kitų mitinių būtybių, triukšminga eisena keliavo nuo Kaštonų alėjos link Geležinė lapė. Čia susirinkusiųjų laukė tranki vakaronė su šokiais, dainomis ir žaidimais, o šventinį šurmulį dar labiau įkaitino tradicinė Lašininio ir Kanapinio dvikova.

Triukšminga eisena tapo vienu ryškiausių Užgavėnių akcentų. Spalvinga procesija, lydima juoko ir skambių šūksnių, keliavo Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaru, Vasario 16-osios gatve ir Aušros taku Talkšos ežeras pakrantės link. Prie procesijos jungėsi praeiviai, šeimos su vaikais ir miesto svečiai – šventė čia buvo ne tik stebima, bet ir patiriama. Kaukėti personažai – velniai, raganos, giltinės, gyvuliai ir kitos mitinės būtybės – kūrė teatrališką nuotaiką, o jų pokštai ir improvizacijos įtraukdavo žiūrovus į bendrą šurmulį. Miestas trumpam virto gyva scena, kurioje kiekvienas galėjo tapti šventės dalimi.

Procesijai pasiekus Talkšos ežero pakrantę, prie „Geležinės lapės“, šventė virto trankia vakaronė – čia susiliejo folkloro ritmai, juokas, žaidimai ir bendras džiaugsmas, kvietęs drauge palydėti žiemą. Muzikinę programą dovanojo Šiaulių kultūros centras folkloro ansambliai „Salduvė“ ir „Vijolė“, Šiaulių Dainų muzikos mokykla vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Vieversėlis“, taip pat Šiaulių Jovaro progimnazija bei Šiaulių Didždvario gimnazija vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“.

Atmosferai įkaitus vyko įnirtinga Lašininio ir Kanapinio dvikova, o vakaro kulminacija tapo parodos–konkurso „Baisiai graži Morė“ nugalėtojos sudeginimo ceremonija – archajiškas ritualas, simboliškai išvarantis žiemą ir atveriantis kelią pavasariui. Su kitomis Morėmis buvo garbingai atsisveikinta, palydint jas į dausas.

Triukšmingos „Baisiai gražių Morių išlydėtuvės“ dar kartą įrodė – kai bendruomenė susitelkia, net atkakliausia žiema privalo pasitraukti.